Penkeri metai lojalumo – ir 700 € mažiau nei naujokui: jos atsakymas buvo tobulas

Penkeri metai be vėlavimų, dengtos kolegų atostogos, per pandemiją – trys klientų portfeliai ant vienų pečių. Ir vienas atsitiktinai atvertas failas, kuris viską sugriauna.

29 metų projektų koordinatorė Ieva (vardas pakeistas) dirba Vilniaus logistikos įmonėje ir laiko save beveik laiminga. Iki tos dienos, kai personalo skyrius netyčia įkelia biudžeto lentelę į bendrą aplanką.

Read nextIšmetė du kolegas, o jam užkrovė viską: darbuotojo kerštas po to, kai vadovas įdiegė kompiuterio sekimo programą

Lentelėje – visos komandos atlyginimai. Ievos eilutėje: 2 100 eurų. Naujoko, priimto prieš tris mėnesius į tokias pačias pareigas ir dar klausinėjančio, kur stovi kavos aparatas: 2 800 eurų.

Septyni šimtai eurų skirtumo. Kas mėnesį. Už tą patį darbą.

„Sėdėjau prie ekrano dvidešimt minučių ir tiesiog skaičiavau, – pasakoja ji. – Per penkerius metus mano alga paaugo 300 eurų. Jo starto linija – 700 eurų virš manosios.“

Ji atėjo į įmonę 24-erių, vos baigusi universitetą. Pirmaisiais metais – mažiausia alga skyriuje, bet pažadai skambėjo gražiai: „Augsi kartu su mumis.“ Ieva augo. Įmonė – taip pat: klientų portfelis padvigubėjo. Neaugo tik vienas skaičius – jos algalapyje.

Per pandemiją, kai du kolegos išėjo, o naujų niekas nesamdė, Ieva viena administravo tris klientų portfelius. Vakarais atsakinėjo į laiškus iš virtuvės, savaitgaliais gesino krizes. „Maniau, kad tai investicija, – sako ji. – Pasirodo, tai buvo dovana.“

Pamačiusi lentelę, Ieva elgiasi pagal vadovėlį. Susitikimas su vadovu. Rezultatų suvestinė: 14 sėkmingų projektų, du išgelbėti klientai, kurių sutartys vertos apie 400 tūkstančių eurų per metus.

Vadovo atsakymas telpa į tris frazes: „biudžetas įšaldytas“, „rinka dabar kitokia“ ir „palauk metinio pokalbio“. Iki metinio pokalbio – septyni mėnesiai.

Ieva nelaukia. Po trijų savaičių ant stalo guli konkurentų pasiūlymas: 3 100 eurų ir hibridinis grafikas. Ji rašo prašymą išeiti.

Ir tada įvyksta stebuklas. „Įšaldytas“ biudžetas atitirpsta per vieną dieną: įmonė siūlo 3 200 eurų ir išlaikymo premiją.

Ieva atsisako.

„Jie ne negalėjo man mokėti, – sako ji. – Jie tiesiog nemanė, kad privalo. Nenoriu dirbti ten, kur mano vertę pamato tik tada, kai jau laikau durų rankeną.“

Your brand, right here.Reach story-obsessed listeners in 45+ languages → advertise on Avonetics

Istorija internete sprogsta. Vieni komentatoriai jai ploja. „Kontrpasiūlymas – ne komplimentas, o panikos ataka“, – rašo vienas. Kitas priduria: „Jie septynis mėnesius liepė laukti. Ji išėjo per tris savaites. Matematika veikia.“

„Skaudžiausia ne pinigai, – rašo dar viena komentatorė. – Skaudžiausia, kad jie turėjo tuos pinigus visą laiką. Tiesiog tikėjosi, kad nesužinosi.“

Bet yra ir kita stovykla. „Pati kalta – penkerius metus nesiderėjo, – argumentuoja vienas komentatorius. – Atlyginimas ne dovana, o derybų rezultatas. Tylėjai – pralaimėjai.“ Dar kiti gina darbdavį: naujokams tenka mokėti rinkos kainą, nes kitaip jų neprisiviliosi, o visų senbuvių algų kėlimas kainuotų šimtus tūkstančių.

Skaičiai vis dėlto Ievos pusėje. Darbo rinkos tyrimai nuosekliai rodo: keičiantys darbdavį specialistai gauna 10–15 procentų algos šuolį, liekantieji – vos 3–5 procentus per metus. Personalo pasaulyje tai vadinama „lojalumo bauda“.

Personalo konsultantai čia mato ir klasikinius kontrpasiūlymo spąstus: pinigai užlopo skylę, bet ne priežastį, todėl nemaža dalis kontrpasiūlymą priėmusių darbuotojų vis tiek išeina per 6–12 mėnesių. Pasitikėjimas jau sugriautas, o darbdavys žino, kad darbuotojas dairosi.

Psichologai priduria: jausmas, kad tavo indėlis neįvertintas, yra vienas stipriausių perdegimo katalizatorių – stipresnis net už viršvalandžius. Ieva prisipažįsta paskutinius metus ėjusi į darbą su gumulu gerklėje, tik nesuprato kodėl. „Failas man tik parodė tai, ką kūnas žinojo seniai.“

O finalas – tobulos ironijos pavyzdys. Ievos darbams perimti įmonė pasamdo du žmones. Bendra jų algų suma: apie 5 000 eurų per mėnesį. Beveik dvigubai daugiau, nei būtų kainavęs vienas laiku pakeltas atlyginimas.

Lietuvoje ši tema tuoj taps dar karštesnė. Nuo 2018-ųjų darbo skelbimuose privaloma nurodyti algą, o 2026-ųjų birželį įsigalioja ES atlyginimų skaidrumo direktyva – darbuotojai turės teisę sužinoti vidutinius atlyginimus pagal pareigybes. Lentelių, kurias Ieva pamatė atsitiktinai, netrukus nebereikės ieškoti bendruose aplankuose.

O kol kas jos istorija – įspėjimas abiem pusėms. Darbuotojams: dokumentuokite rezultatus ir kalbėkite apie pinigus anksčiau, nei pradėsite nekęsti pirmadienių. Darbdaviams: pigiausias darbuotojas yra tas, kurio nereikia keisti dviem naujais.

„Viršvalandžių“ vedėjai šią istoriją narsto po kaulelį naujausiame epizode – su visomis detalėmis, kurios netilpo į šį straipsnį.