Slaptas Vatikano paktas su Pekinu: ar Bažnyčia paaukojo principus dėl išlikimo?

Pasaulio katalikų bendruomenę drebina nerimas dėl vis labiau ryškėjančių Vatikano ir Kinijos valdžios santykių pasekmių. Valdžios vykdoma politika, reikalaujanti religines praktikas pajungti valstybinei ideologijai, kelia rimtų klausimų apie tikrąją tikėjimo laisvę šalyje. Pagal naujas taisykles, dvasininkai raginami savo pamoksluose remtis partine ideologija, o bažnyčių durys užveriamos nepilnamečiams. Tai sukelia gilų šoką tradicijas branginantiems tikintiesiems, kurie jaučiasi apleisti. Vienas komentatorius pastebėjo, kad toks spaudimas atveria valdžios norą visiškai kontroliuoti dvasinį piliečių gyvenimą. Pasak jo, dvasininkai, atsisakantys paklusti šiems nurodymams, susiduria su persekiojimais, o legalios bažnyčios tampa politinės agitacijos tribūnomis. Kitas vertintojas atkreipė dėmesį į didžiulį kontrastą su kitomis regiono šalimis. Pavyzdžiui, kaimyniniame Vietname, kur taip pat veikia griežta valstybinė sistema, parapijų bendruomenės sugeba išlaikyti ryškų, nesugadintą katalikišką tapatumą, kurio centre išlieka Kristus ir šventieji. Tuo tarpu Kinijos oficialiose interneto svetainėse religinės šventės dažnai nustumiamos į antrą planą, užleisdamos vietą lojalumo pareiškimams. Daugelis stebėtojų kelia klausimą apie moralinę tokio susitarimo kainą. Istorija liudija, kad ankstyvieji krikščionys pasirinkdavo didžiausias kančias, kad tik neišduotų savo įsitikinimų, todėl dabartinis nuolaidžiavimas vertinamas itin prieštaringai. Vis dėlto pragmatiško požiūrio šalininkai atkerta, kad Vatikano tikslas yra apsaugoti tikinčiųjų teisę gauti sakramentus. Jų teigimu, be legalių vyskupų milijonai žmonių liktų be dvasinio vedimo ir Eucharistijos. Ar įmanoma suderinti valstybinę kontrolę su autentišku tikėjimu, ar šis kelias veda į dvasinį akligatvį? Mūsų laidos vedėjai išsamiai aptaria šią dramatišką temą tinklalaidėje.