„Man priklauso ramybė!“: blaivybės namuose apsistojęs vyras reikalauja 1700 dolerių per mėnesį automobiliui ir raminamiesiems

Įsivaizduokite situaciją: esate blaivybės namuose, bandote pradėti gyvenimą iš naujo, bet staiga nusprendžiate, kad jūsų asmeninė gerovė yra viso likusio pasaulio finansinė atsakomybė. Būtent tokia drama drebina internetą po to, kai vienas vyras viešai pareikalavo nuolatinių, pasikartojančių 1700 dolerių mėnesinių aukų, kad galėtų patogiai tęsti savo „sveikimo kelionę“.

Vyriškis aiškina esantis sveikstantis alkoholikas, kuriam būtina susitelkti tik į save. Jo pageidavimų sąrašas primena vidutinės grandies vadovo išlaidų ataskaitą: 800 dolerių sveikatos draudimui, 688 doleriai mėnesinei prabangaus automobilio įmokai ir dar 245 doleriai transporto priemonės draudimui. Be to, jam žūtbūt reikalinga papildoma finansinė pagalvė persikraustymui ir būsto užstatui, kai ateis laikas palikti blaivybės namus.

Read next15-mečio Benjaminas ir šventasis Simeonas: kaip mistinė šviesa ir kietinė meilė sujungia du amžius

Paklaustas, kodėl nesusiranda bent laikino darbo prekybos centre ar greitojo maisto restorane, vyras nė nemirktelėjęs atrėžia: toks darbas jam per prastas ir garantuotai sukels atkrytį. Jis septynerius metus dirbo korporatyvinėje rinkodaroje ir lauks, kol vėl galės užimti aukštas pareigas. Šiuo metu jis džiaugiasi gaunama nedarbo išmoka, kuri yra didesnė už minimalią algą, o savo dienas leidžia tarp palaikymo programos ir neteisėtai įsigyto meksikietiško diazepamo vartojimo, ramiu veidu teigdamas, kad tai nėra atkrytis, nes juk ne alkoholis.

Toks pareiškimas sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą. Vieni komentatoriai atkreipė dėmesį į tai, kad nuolatinis aukų reikalavimas prisidengiant psichikos sveikata yra ciniškas šantažas. Kaip taikliai pastebėjo vienas vertintojas, kiekvienas žmogus kovoja su savo problemomis, tačiau niekas neturi teisės versti svetimų žmonių apmokėti beveik tūkstantį dolerių per mėnesį kainuojančio automobilio išlaikymo.

Kitas komentatorius pabrėžė akivaizdų manipuliacijos modelį: istorija apipinta graudulingu teatru apie motinos netektį ir šeimos praradimus, tačiau už viso šito slypi banalus nenoras prisiimti atsakomybę. Pasak daugelio, raminamųjų preparatų pirkimas ir vartojimas saujomis rodo, kad apie jokią blaivybę kalbėti negalima – žmogus tiesiog pakeitė vieną priklausomybę kita, o svetimi pinigai taptų tiesioginiu šios destrukcijos finansavimu.

Tiesa, atsirado ir vienas kitas balsas, bandęs pateisinti prašytoją. Šie komentatoriai priminė, kad JAV sveikatos apsaugos sistema beprotiškai brangi, o priklausomybė visiškai sujaukia žmogaus mąstymą, stumdama jį į desperatiškus veiksmus. Visgi dauguma liko vieningi: gauti paramą galima maistui ar pastogei, bet reikalauti prabangos lizingo apmokėjimo yra įžūlumo viršūnė.

Ši istorija tampa dar aštresnė palyginus ją su visiškai kitokia realybe Noidoje, Indijoje, kur vietos gyventojai sekmadieniais savanoriškai sodina tūkstančius medžių be jokio atlygio, dalindamiesi tik vandeniu ir įrankiais. Dvi visiškai skirtingos pasaulėžiūros: vieni reikalauja tūkstančių už teisę nieko neveikti, kiti neatlygintinai kuria bendrą ateitį.

Apie šią absurdišką situaciją, manipuliacijas labdara ir teisingą visuomenės atsaką vedėjai atvirai diskutuoja laidoje „Gerumo Kaina“.