Gedulo verslas ir purvinos paslaptys: močiutė pasisavino anūko draugo piešinį, o mergina nuslėpė meilės nuotykį

Kiek toli gali nueiti žmogus, prisidengdamas šventu mirusiojo atminimu? Ir kada artimiausių žmonių paslaptys peržengia bet kokias atleidimo ribas? Šios dvi dramatiškos istorijos atskleidžia tamsiausią žmogiškųjų santykių pusę – ten, kur susiduria nauda, manipuliacijos ir visiškas kito žmogaus jausmų nuvertinimas.

Viskas prasidėjo nuo tragiškos netekties. Jauno vyro dėdė pralaimėjo kovą su vėžiu. Matydamas nepakeliamą savo ilgamečio mokyklos draugo skausmą, pradedantis vinilo meistras nusprendė padaryti kilnų gestą – savo rankomis nupiešė unikalų, jautrų dizainą ir pagamino memorialinį lipduką. Tai turėjo būti tyli, intymi pagarbos duoklė anapilin iškeliavusiam žmogui.

Read nextDraugystės kaina – 3 doleriai už valandą? Šokiruojantis mamos pasiūlymas įskėlė ugnį

Tačiau į šią istoriją netikėtai įžengė velionio motina, draugo močiutė. Moteris, kuri dar visai neseniai be jokių aiškių priežasčių buvo atsižadėjusi paties anūko, pamatė lipdukus ir užsimanė jų savo reikmėms. Sumokėjusi po dvidešimt penkis dolerius už pirmuosius tris egzempliorius, ji greitai suprato užčiuopusi aukso gyslą.

Socialiniuose tinkluose atsirado skelbimas. Pasitelkusi dirbtinį intelektą, moteris paskelbė platinanti atminimo lipdukus ir viešai pareiškė, kad būtent ji asmeniškai ėmėsi šios iniciatyvos. Nei žodžio apie tikrąjį autorių, nei užuominos apie anūko idėją. Dar daugiau – netrukus ji grįžo pas kūrėją su net keturiasdešimt aštuoniais užsakymais, tačiau iškart pareikalavo sumažinti kainą beveik perpus, iki penkiolikos dolerių.

Autoriui paaiškinus, kad gamyba reikalauja daug rankų darbo ir medžiagų, bei pasiūlius dvidešimties dolerių kompromisą, močiutė parodė savo tikrąjį veidą. Ji tiesiai pareiškė susiradusi kitą merginą, kuri viską atliks pigiau, ir pagrasino tiesiog nunešti svetimą piešinį jai. Jaunojo menininko atsakas buvo bekompromisis: jei einate pas kitą meistrę, privalote susikurti savo piešinį, nes mano rankų darbas jums nepriklauso.

Ši istorija sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą. Kaip taikliai pastebėjo vienas situaciją komentavęs stebėtojas, autorystė ir intelektinė nuosavybė yra neliečiamos, nesvarbu, ar kalbame apie milijardinę korporaciją, ar apie mažą kūrėją. Kitas komentatorius griežtai pridūrė, kad moteris ne tik pasisavino autorystę, bet ir ciniškai bando pasipelnyti iš artimojo mirties bei apgauti savo pačios velionio sūnaus draugus.

Tačiau asmeninių ribų laužymas tuo nesibaigia. Panaši išdavystės drama smogė kitam jaunuoliui, kurio pirmuosius draugystės metus aptemdė šalta apgavystė. Jo dvidešimt devynerių metų partnerė visus metus slėpė, kad vos du mėnesius prieš jų pažintį ji permiegojo su geriausiu jo draugu.

Visus tuos metus draugas tolo, bendri stalo žaidimų vakarai virto įtampa, o nieko neįtariantis vaikinas netgi guodėsi tam pačiam draugui dėl kylančių santykių sunkumų. Tiesa išaiškėjo tik po laikino išsiskyrimo. Tačiau didžiausias smūgis laukė sugrįžus: mergina pareikalavo, kad vaikinas užgniaužtų savo skausmą, teigdama, jog tai tebuvo nereikšmingas praeities epizodas, o jo jausmai tik griauna santykius.

Kaip pabrėžė vienas santykių ekspertas, didžiausia problema čia yra ne pats praeities faktas, o metus trukęs aktyvus melas ir po to sekęs bandymas sumenkinti kito žmogaus kančią.

Kaip apginti savo kūrybą ir kada melas tampa negrįžtamu santykių nuosprendžiu, laidos vedėjai aštriai aiškinasi naujausiame tinklalaidės epizode.